Siuvinėjimas
Siuvinėjimas - tai audinio puošimas dekoratyviniais dygsniais. Jis turi ilgą ir įdomią istoriją. Į Europą siuvinėjimas atkeliavo Romos imperijos laikais kartu su prabangiomis Vidurinės Azijos medžiagomis, papuoštomis įvairiaspalviais ir įmantriais siuvinėtais raštais. Praeityje gausiai puošti siuviniai buvo turto ir valdžios simbolis. Rankomis siuvinėti rankdarbiai nepraranda savo iškilmingumo ir šiandien. 
Yra daug įvairių siuvinėji technikų. Jos keliavo iš vienos šalies į kitą ir keitėsi, tobulėjo. Noras sukurti kažką kitaip paskatino atsirasti siuvinėjimą juostelėmis, kaspinais, karoliukais. XVII a. Prancūzijoje, valdant kardinolui Rišeljė, karpytinis siuvinėjimas buvo labai populiarus, todėl pavadintas jo vardu. Rišeljė- tai siuvinėjimo būdas, kai rašto kontūrai apsiuvami kilpiniu dygsniu, o audinys tarp kilpų iškerpamas. Šiuo būdu siuvinėjamos apykaklės, palaidinės, staltiesės, nuotakų suknelės. Yra begalės siuvinėjimo technikų - adinukė, šešėliavimas, peltakiavimas, siuvinėjimas kryželiu, gobeleninis siuvinėjimas, lygusis siuvinėjimas ir dar daug skirtingų būdų kaip galima papuošti kokį nors daiktą.