Nėriniai
Vąšeliu nertiems nėriniams naudojami įvairūs siūlai: vilnoniai, medvilniniai, lininiai, šilkiniai. Vąšeliai gali būti įvairūs; metaliniai, kauliniai, plastmasiniai, mediniai. Vąšelis turi būti 2-2,5 karto storesnis už siūlą, o neriant iš storų vilnonių siūlų, net 2,5 karto storesnis už siūlą. Nuo gero vąįelio pasirinkimo labia priklauso ir nėrinio kokybė. Dažnai neriant iš tų pačių siūlų, bet skirtingais vąšeliais, gaunami skirtingi nėriniai. Vąšelių storis matuojamas milimetrais. Plonesni vąšeliai tinka neriant servetėles,palaidines, nėriniams rūbų puošimui, ažūriniams darbeliams, o storesni vąšeliai naudojami nerti iš storų vilnonių siūlų.
Nerti pradedame nuo kilpos. Vąšelis laikomas dešinėje rankoje, panašiai kaip pieštuką. Vąšelio galvutė turi būti pasukta į nėrėją. Atskiros kilpos sudaro pynelę, nuo kurios pradedamas nėrimas. Nėrinys laikomas kaire ranka. Neriamoji vieta yra tarp smiliaus ir nykščio. Neriamas siūlas nuo nėrinio permetamas per smilių, siūlas, kad nebūtų per daug laisvas, prilaikomas trimis likusiais pirštais. Dešine ranka laikomas vąšelis ir neriama.
Pynelės nėrimas
Nerti pradedame, padarydami kilpą. Siūlas lenkiamas apskritimu, prilaikomas nykščiu bei smiliumi. Vąšeliu per apskritimą ištraukiamas siūlas. Gauname kilpą. Taip pat neriamos kitos kilpos, kol susidaro kilpų pynelė. Kilpos neriamos laisvai, neveržiant, kad per jas nebūtų sunku ištraukti kitas kilpas.
Jungiamoji akis
Nuneriama pynelė. Vąšelis įneriamas į antrą pynelės akį, neriamas siūlas kabinamas iš apačios ir pertraukiamas per pagrindinę ant vąšelio esančią akį. Raštuose pirmoji akis, esanti ant vąšelio, neskaitoma. Ji pagrindinė ir į bendrą akių skaičių neįeina.
